Į meniu Į turinį
Keisti kontrastąRašykite administratoriuiSuraskite mus FACEBOOK'eDUK
Į pradžiąSvetainės medis

Vertikalus pagrindinis


Naujienų prenumerata
Naujienos
Sociokultūrinės naujienos
Pradžia

Naujienos

Neįgaliesiems skirtų išmokų tvarka ne be trūkumų

Nuo 2017 m. sausio 1 d. dalis Lietuvos neįgaliųjų liko finansiniame užribyje. Dar praėjusių metų birželio 29 d. buvo priimti įstatymai (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos pensijų įstatymas Nr. XII-2506 (prieš tai buvo Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr. I-675) ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas Nr. XII-2507), kurie pakeitė šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarką.

Iki 2017 m. šios išmokos būdavo apskaičiuojamos pagal valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, tad kai ši didėdavo, automatiškai kildavo ir šalpos pensijos bei tikslinės kompensacijos. Tai pajusdavo visi neįgalieji. Nuo metų pradžios galioja nauji šių išmokų matai – šalpos pensijų bazė ir tikslinių kompensacijų bazė. Jas atsiejus nuo socialinio draudimo pensijos bazės, išmokos nekilo ne tik kai kuriems neįgaliesiems, bet ir visiems kitiems, gaunantiesiems šios paskirties pinigų.

Nuogąstavimai dėl naujos tvarkos pasitvirtina

Praėjusių metų gruodžio 28 d. nutarimu buvo nuspręsta kelti bazinę socialinio draudimo pensiją nuo 112 iki 120 eurų, o šalpos pensijų bei tikslinių kompensacijų bazės ir toliau liko nepakitusios – 112 eurų. Remiantis pastaruoju baziniu dydžiu, kiekvienam gavėjui išmoka apskaičiuojama individualiai, pagal tai, į kokį bazinį rodiklį asmuo pretenduoja.

Šias išmokas gauti turi teisę neįgalūs vaikai iki 18 m., suaugę neįgalieji, kurie neturi reikalingo socialinio draudimo stažo gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos iš Sodros, taip pat kai kurie asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, našlaičiai ir kt. (visas tikslines grupes ir joms skiriamą išmokų dydį galima rasti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme Nr. XII-2506). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė sako, kad šie pakeitimai Lietuvoje palietė 57590 šalpos pensijos ir 96557 tikslinės kompensacijos gavėjus. Iš jų 42795 yra šalpos neįgalumo pensijos gavėjai, o 96557 tikslinių kompensacijų gavėjai daugiausia yra taip pat neįgalieji. Visi kiti Lietuvos neįgalieji, metų pradžios duomenimis, apie 202 tūkstančiai asmenų, gauna socialinio draudimo padidintą pensiją.

Dar praėjusiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) teisininkas Giedrius Stoškus nuogąstavo, kad, priėmus naują šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarką, atskirtos pensijų apskaičiavimo bazės jau nebebus kartu tolygiai indeksuojamos, t. y. teisės aktais ar tarpusavio susitarimais nebebus didinamos vienodu koeficientu, dažniausiai lygiu infliacijos padidėjimui.

„Kyla nemaža grėsmė, kad ne tik dabar, bet ir ateityje šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazės, palyginti su socialinio draudimo pensijos baze, nebus didinamos, arba kils šiek tiek, ir ne tokiu pat dydžiu. Tokių pavyzdžių jau turime iš praeities, kai iki 1998 m. valstybinės nukentėjusių asmenų pensijos taip pat būdavo apskaičiuojamos remiantis socialinio draudimo bazinėmis pensijomis, tačiau 1997 m. joms apskaičiuoti buvo įvestas naujas valstybinių pensijų bazės matas. Iš pradžių šių dviejų bazių dydžiai sutapo, tačiau valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo po truputį didinama, o valstybinė pensija – ne. To rezultatas – šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija yra 120 eurų, o valstybinių pensijų bazė – tik 58 eurai. Pastaroji išmoka gyventojams yra kaip papildoma, o šalpos pensija juk yra vienintelis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis.“

Išmokas gaunančiųjų perkamoji galia mažėja

Šių įstatymų įsigaliojimas dalį neįgaliųjų įstūmė į itin sunkią situaciją. Infliacija didėja, kyla pragyvenimo lygis, tačiau toli gražu ne kiekvienas neįgalusis gali dirbti ir įgyti darbo stažą, reikalingą pereiti į Sodros sistemą ir iš jos gauti didesnes pajamas. Darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba tik nedidelė dalis ir daugiausiai didmiesčiuose. Nemažai žmonių su negalia gyvena būtent iš šalpos pensijos, o ir neįgaliųjų įsidarbinimo perspektyvos nieko gero nežada.

„Šalpos pensijos ir tikslinės kompensacijos tikslingai nebuvo didinamos nuo 2016 m. sausio 1 d. Tiesa, nuo šių metų įsigaliojusi tvarka leido šiek tiek kilti kai kurioms išmokoms. Iki tol šalpos išmokos dydis būdavo apskaičiuojamas trimis lygmenimis pagal nustatytą darbingumą procentais: 0–25, 30–40 ir 45–55. Pagal naujus įstatymus, šalpos pensijų dydžiai pradėti diferencijuoti penkių procentų intervalu, todėl vieniems neįgaliesiems išmokos didėjo, kitiems nekito. Tarkime, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 5 proc. ar 10 proc. darbingumas, išmoka šiek tiek kilo, kuriems 15 proc. – liko nepakitusi, o kuriems nustatytas 20 proc. darbingumas, ji turėjo mažėti, tačiau įvedus nemažinimo taisyklę iki pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, išmoka liko nepamažinta.“

LASS teisininkas atkreipia dėmesį, kad per pusantrų metų daug kas smarkiai pabrango, todėl, norint išsaugoti gyventojų perkamąją galią, buvo didinama ir minimali mėnesinė alga (MMA), ir minimalus neapmokestinamų pajamų dydis (MPD), ir socialinio draudimo bazinė pensija, ir vidutinių draudžiamųjų pajamų dydis, o apie šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų gavėjus tiesiog pamiršta. Pasak jo, Lietuvos ūkis auga, o šalpos pensijų gavėjų perkamoji galia tik mažėja.

Ši nelengva situacija kone labiausiai paliečia jaunus žmones: „Jei neįgalus tampa jaunas žmogus, tarkim, 26 metų, jis dėl to turės mažesnes galimybes dirbti. Arba tas, kuris gyvena periferijoje, kaip jiems įsidarbinti? Tokiu atveju labai pažeidžiami tampa jauni neįgalieji, nes, neįgiję stažo, jie pasmerkiami skurdui visą gyvenimą. Kiek lengviau studijuojantiesiems, nors ir tai ne visiems. Profesinių mokyklų mokiniai negauna to, ką valstybė skiria neįgaliems universitetų ir kolegijų studentams – išmokas prieinamumui didinti, specialiesiems poreikiams ir socialinę stipendiją (iš viso 326 eurus)“, – aiškina teisininkas.

Neįgaliųjų pagalbininkams teks dirbti beveik veltui

Infliacija palietė ir asmenis, kuriems dėl negalios tenka samdytis pagalbininką – tam valstybė skiria tikslinės kompensacijos išmokas. Jas neįgalieji gali gauti, jei yra nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba nuolatinės slaugos specialusis poreikis. Tikslinės kompensacijos poreikį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai. Žmonėms reikia žinoti, kad kreipdamiesi dėl darbingumo lygio nustatymo, jie turi teirautis ir dėl specialiųjų poreikių nustatymo, nes tik tai įvertinus neįgalieji turi teisę į šias išmokas. Jų dydis priklauso nuo negalios sunkumo ir priežiūros poreikio.

Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimas dar labiau sumažino neįgaliųjų perkamąją galią. „Minimali mėnesinė alga kyla, kaip ir vidutinis darbo užmokestis. Jei pernai galėjai pasamdyti žmogų 20 valandų, tai šiemet už tą pačią sumą galėtum gal tik 13 ar 15 valandų. Tiesa, dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, jei nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis nustatomas darbingo amžiaus asmeniui, kompensacijos dydis yra 112 eurų, o jei asmeniui, kuriam yra suėjęs senatvės pensijos amžius – tik 56 eurai. Galima pamanyti, kad vyresnio amžiaus neįgaliajam pagalbininkas kažkodėl turėtų padėti už dvigubai mažesnį atlygį“, – komentuoja G. Stoškus.

Kai vienintelės pajamos – šalpos pensija ir tikslinė kompensacija

Pakeistų LR Šalpos pensijų ir Tikslinių kompensacijų įstatymų pinkles patvirtina ir keli gyvenimiški pavyzdžiai. Silpnaregis masažuotojas Gintas Gražulis nuo 1992 m. iki 2015 m. turėjo savo verslą. Vyras pasakoja: „Esu šimtaprocentinis šalpos pensijos gavėjas, nes 23 metus vykdyta mano veikla nesuteikė jokio stažo. Ilgą laiką neįgalieji, dirbantys pagal verslo liudijimą, individualiosios veiklos pažymėjimą ar individualiųjų įmonių savininkai, buvome atleisti nuo Sodros įmokų, todėl stažas mums ir nebuvo skaičiuojamas. Šiandien yra kitaip ir savo verslą turintys neįgalieji (išskyrus veiklą vykdančiuosius pagal verslo liudijimus) privalo mokėti socialinio draudimo įmokas Sodrai. Tačiau mes, vyresnio amžiaus žmonės, atgaline data stažo jau nebeprikaupsime, o su metais, kuo vyresnio amžiaus esi, tuo reikalingas vis didesnis stažas Sodros pensijai. Man lieka tik vienas kelias – šalpos pensija ir tikslinė kompensacija, o jų valstybė nusprendė nedidinti.“

41 metų Jolanta Giedrikienė iš Radviliškio dalijasi dar kitokia, gana dažna Lietuvoje patirtimi: „Su vyru gyvename nedideliame miestelyje. Abu visiškai nematome. Lankėme daugybę kursų, išmokome masažuotojo darbo, tačiau apie savo veiklos steigimą nėra net kalbos, nes matome, kaip sveikieji masažuotojai, padirbę porą mėnesių, turi nutraukti darbus. Radviliškis – per mažas miestelis. Už 20 km Šiauliai, ten galėtume bandyti įsidarbinti, tačiau kasdieninės kelionės pirmyn ir atgal mums sunkiai įveikiamos. Taip ir pildome šalpos pensijų gavėjų gretas. Apmaudu, kai tiek daug kalbama, daroma neįgaliųjų integracijai, gerovei, tačiau šis valstybės poelgis neįgaliųjų atžvilgiu yra labai liūdnas pavyzdys. Tikrai negaliu kalbėti už visus neįgaliuosius, tačiau tiems, kurie stengiasi, noriai bando įsidarbinti, neįveikiamų kliūčių iškyla viena po kitos. Ir liekame užribyje visomis prasmėmis.“

Išeitis – pačių neįgaliųjų vienybė

Šioje situacijoje įmanoma tik viena išeitis: neįgaliuosius vienijančios ir jų interesams atstovaujančios asociacijos turėtų reikalauti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė didintų šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazes. Žinoma, tokie reikalavimai būtų buvę kur kas efektyvesni, jei būtų pareikšti prieš priimant minėtus įstatymus. Dar tada neįgaliųjų asociacijos turėjo būti aktyvesnės ir reikalauti, kad įstatymuose būtų nustatyta, jog kylant socialinio draudimo bazinei pensijai, vienodai didėtų ir šalpos pensijos bei tikslinės kompensacijos, kaip buvo numatyta net 22 metus, nuo 1995 iki 2017 m.

Šias mintis papildo ir G. Stoškus: „Ir dabar galima kreiptis į LR Vyriausybę dėl minėtų bazių didinimo. Tuo turėtų rūpintis ir Lietuvos neįgaliųjų forumas, kuris save pristato kaip pačią svarbiausią neįgaliųjų interesams atstovaujančią asociaciją, veikia vadovaudamasis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. balandžio 20 d. baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos išreiškė susirūpinimą dėl to, kad neįgalieji Lietuvoje susiduria su didesne skurdo rizika nei kiti, ir rekomendavo užtikrinti, kad neįgalieji ir jų šeimos gautų tinkamo lygio pajamas, tokias pat kaip kiti, atsižvelgiant į papildomas su neįgalumu susijusias išlaidas.“

Paprašėme situaciją pakomentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus patarėją Svajūnę Gaidamavičienę.

2017 m. sausio 1 d. pasikeitė šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų reglamentavimas, šios išmokos buvo atsietos nuo socialinio draudimo pensijos bazės. Kodėl buvo pasirinkta įvesti naujus matus – šalpos pensijų bazę ir tikslinių kompensacijų bazę?

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pagal naująjį socialinį modelį socialinio draudimo bazinė pensija pritaikyta išimtinai socialinio draudimo sistemai – ji bus dabartinio 110 proc. dydžio ir bus indeksuojama pagal Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamas bei išlaidas. Šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto ir gali būti didinamos, atsižvelgiant tik į valstybės biudžeto finansines galimybes.

Be to, tikslinės kompensacijos yra ne pensinio pobūdžio išmokos, tai – valstybės parama neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti. Tai papildomos, kartu su senatvės, šalpos ar netekto darbingumo pensija mokamos išmokos, o neįgaliųjų specialieji poreikiai tenkinami ne tik finansinėmis, bet ir techninės pagalbos priemonėmis bei socialinėmis paslaugomis.

Kodėl nuo 2017 m. sausio 1 d., pakeitus šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų reglamentavimą, nebuvo pakeistas bazės rodiklio dydis (t. y. liko 112 eurų)?

Nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyti nauji šalpos pensijos ir tikslinių kompensacijų baziniai dydžiai. Iki tol šalpos išmokų ir tikslinių kompensacijų dydžio matas buvo valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija. Nauji baziniai dydžiai buvo nustatyti tokio dydžio, kokia buvo 2016 m. gruodžio 31 d. valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2017 m. pasikeitė šalpos neįgalumo pensijų dydžiai (pensijų dydžiai susieti su asmenims nustatytais netekto darbingumo procentais ir išsidėstyti tolygiau pagal netekto darbingumo procentus), ir tam tikros kategorijos asmenims šios pensijos didėjo (pvz., asmenims, netekusiems 90, 95 ar 100 proc. darbingumo ir kt.).

Kokiu būdu šalpos pensijų bazės ir tikslinių kompensacijų bazės rodiklių dydžiai gali būti didinami? Šalpos pensijų bazė ir tikslinių kompensacijų bazė gali būti didinama Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują šių bazių dydį.

Ar planuojamas šių bazių rodiklių dydžių kitimas, didinimas?

Ministerijoje svarstomos šalpos išmokų ir tikslinių kompensacijų didinimo galimybės, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išmokų didinimo masto ir laiko bus priimtas, rengiant ir svarstant 2018 m. valstybės biudžeto projektą.

Šaltinis: http://asgaliu.lrytas.lt