KNYGŲ FONDAI

Didžiąją fondo daiį sudaro garsinės knygos - 46 % viso bibliotekos fondo. Daugiausia literatūros yra lietuvių kalba. Tarp leidinių užsienio kalbomis dominuoja knygos rusų kalba. Šiek tiek turim garsinių knygų lenkų, anglų, vokiečių, baltarusių kalbomis. 1999 m. rekonstruota garso įrašų studija, pereita prie skaitmeninių knygų gamybos.

Bibliotekos garsinių leidinių redakcija leidžia 14 pavadinimų garsinių žurnaių.

Per tarptautinį abonementą gaunamos garsinės knygos iš JAV, Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos.

Pagrindinė knygų Brailio raštu fondo dalis taip pat yra lietuvių kaiba. Tačiau turime literatūros Brailio raštu ir rusų, lenkų, vokiečių, anglų, esperanto kalbomis. Keletą neregių autorių knygų esperanto kalba parengė ir išleido bibliotekos esperantininkas mokslų daktaras Valentinas Toločka. Tos knygos pasklido po tolimiausias šalis, pasiekė net Kiniją.

Be tarptautinio abonemento knygų Brailio raštu iš kitų šalių gaunama ir individualių ryšių dėka. Taip į Lietuvos aklųjų biblioteką patenka knygos iš Prahos, Londono, Maskvos.

Bibliotekos fonduose dominuoja grožinė literatūra, sudaranti 44% viso fondo. Atskirą kolekciją sudaro rankraštinės knygos Brailio raštu. Jų yra per 100 pavadinimų grožinės ir mokslinės literatūros bei 200 pavadinimų gaidų. Paruošta bibliografinė šių knygų rodyklė.

Lietuvos aklųjų biblioteka saugo knygų kolekciją, kurią sudaro po vieną egzempliorių visų pokario metais lietuvių kalba spausdintų leidinių Brailio raštu. Sukaupta keli šimtai egzempliorių knygų Brailio raštu esperanto kalba. Šią kolekciją sudaro leidiniai, pasirodę nuo 1905 m. iki šių dienų. Bibliotekoje saugomas įdomus leidinys apie žymius pasaulio neregius esperantininkus.

Nemažą LAB fondų dalį sudaro tiflologinė literatūra: knygos, magnetofoniniai įrašai, periodika, rankraščiai, mikrofilmai, kino filmai, videoįrašai, nuotraukos ir kt. Visa tai surinkta iš įvairių šaltinių. Užmegzti ryšiai su daugeliu užsienio šalių aklųjų organizacijomis, įstaigomis, privačiais asmenimis. Visa tifloinformacija, įvairiais keliais pasiekianti Lietuvą, kaupiama bibliotekos tiflotyros skyriuje, kuris buvo įkurtas 1969 metais. Didelę šio skyriaus fondo dalį sudaro kraštotyrinio pobūdžio dokumentai apie Lietuvos aklųjų organizacijas, judėjimus, švietimą, kultūrą ir kt. Nemaža tifloleidinių ir straipsnių bibliotekoje išverčiama iš užsienio kalbų. Lietuvių tiflologų darbai taip pat verčiami į kitas kalbas. Jau išversta penkiolikos autorių tekstų. Iš tiflotyros skyriaus parengtų vertimų leidžiami teminiai rinkiniai Brailio ir reginčiųjų raštu. Kas ketvirtį pasirodo garsinis tifložurnalas "Aklieji pasaulyje".