Susitikime su Lietuvos banko atstovais svarstėme veiksmingiausius bendradarbiavimo būdus skleidžiant informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje.
„Supažindinant visuomenę su naująja valiuta, ypač svarbu įsiklausyti ir atsižvelgti į poreikius tų žmonių, kurių informacijos įsisavinimo būdai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra riboti. Todėl šiems žmonėms kiek įmanoma stengsimės svarbią informaciją pateikti tomis priemonėmis, kurios padėtų suprasti ją lengviausiai“, – sako Giedrius Simonavičius, Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius.
Geriausi komunikacijos būdai aptarti susitikime su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovais. R. Balčikonienė ir A. Juchna atkreipė dėmesį, kad neregiams itin svarbus taktilinis banknoto ar monetos jutimas: svoris, dydis, paviršiaus nelygumai, todėl sutarta bendradarbiauti kuriant grynųjų pinigų atpažinimo akliesiems metodiką. Vėliau planuojama rengti specialius grynųjų pinigų atpažinimo mokymus. Be šių informacijos sklaidos būdų, būdingų tik šiai bendruomenei, sutarta panaudoti ir tradicinius komunikacijos kanalus – žmonėms, turintiems regėjimo negalią, informaciją skleisti LASS žurnale „Mūsų žodis“, taip pat interneto svetainėje www.lass.lt.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė akcentavo, kad neregiai ir silpnaregiai – tai ta visuomenės grupė, kuri, pasikeitus valiutai, jausis ypač nesaugiai.
„Lietuvos bankui pasiūlėme paprastą, į piniginę telpančią eurų banknotų ir monetų atpažinimo priemonę, kuria gali naudotis tiek neregiai, tiek silpnaregiai. Priemonė paženklinta Brailio raštu, tačiau ji pravers ir šio rašto nemokantiems neregiams. Mūsų žmonėms – tai pati geriausia išeitis, o ir jos kaina labai nedidelė. Todėl tikimės, kad bus pasirinkti veiksmingiausi sprendimai“, – pabrėžia R. Balčikonienė.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną Europos Sąjungos Taryba ketina priimti liepos 23 dieną. Lietuva bus devynioliktoji ES valstybė narė, įsivedusi eurą.
