2012 - Garsinės knygos metai

1962 m. Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate buvo įkurta Garso įrašų studija, kuriai pradėjo vadovauti Alfonsas Zdonys-Zdanavičius. Metų pabaigoje gimė pirmoji įgarsinta knyga – Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus“, kurią įskaitė aktorius, radijo ir televizijos diktorius Vytautas Kybartas. 30 metų garsinių knygų leidyba bei jų kokybe, knygų skaitymo aparatais rūpinosi Lietuvos aklųjų draugija ir jos struktūriniai padaliniai – steigtos įstaigos (LAD leidyklos spaustuvė ir garso įrašų studija, LAD garso įrašų namai, LASS respublikinė centrinė biblioteka). 1992 m. biblioteka tapo valstybine institucija – Lietuvos aklųjų biblioteka – ir perėmė visų garsinių leidinių ir kitos garsinės informacijos akliesiems ir silpnaregiams gamybą. Detalesnė istorinė apžvalga išdėstyta Lietuvos aklųjų bibliotekos išleistame 2012 m. Tiflologiniame kalendoriuje.

Dabar garsinės knygos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra populiariausias ir dažniausiai neregių bei silpnaregių skaitytojų pasirenkamas formatas. Kasmet Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) išleidžia virš 200 pavadinimų naujų garsinių knygų, o senosios baigiamos perrašyti į skaitmeninį formatą. Šiuo metu LAB fonduose sukaupta 14 269 pavadinimai garsinių įvairių dokumentų, kuriais naudojasi virš 3000 neregių ir silpnaregių visoje Lietuvoje. Netrukus skaitytojai galės garsines knygas skaityti naudodamiesi baigiama kurti Elektroninių leidinių valdymo informacijos sistema ELVIS. 

Lietuvos aklųjų biblioteka kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga numato garsinės knygos 50-mečiui įgyvendinti tokias pagrindines veiklas:

1. 2012 m. balandžio 19-20 dienomis Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, surengti tarptautinę konferenciją “XXI amžiaus skaitmeninė garsinė knyga: leidyba, sklaida, skaitytojas”, kurioje dalyvaus ir pranešimus skaitys Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Rusijos aklųjų bibliotekų atstovai, Lietuvos mokslininkai, LAB darbuotojai. Numatyta išleisti konferencijos pranešimų rinkinį.

2. Parengti kilnojamąją nuotraukų parodą “Garsinei knygai – 50”, kurioje atsispindės lietuviškų garsinių knygų leidybos istorija, raida, šiuolaikinė situacija ir naujos leidybos technologijos, tekstai bei citatos apie garsinės knygos reikšmę neregiams ir silpnaregiams. Paroda bus eksponuota per konferenciją ir kitus šiais metais vyksiančius renginius, keliaus po LAB filialus bei šalies viešąsias bibliotekas, aptarnaujančias regėjimo negalią turinčius asmenis.

3. Numatyta parengti antrą unikalią garsinių knygų skaitymo aparatų parodą nuo pirmųjų magnetofonų iki šiuolaikinių technologijų. Pagal galimybes paratai bus restauruojami ir, manome, bus galimybė jais naudotis per įvairius edukacinius užsiėmimus su jaunaisiais skaitytojais bei suaugusiais. 

4. VšĮ LASS centro taryba drauge su Lietuvos aklųjų biblioteka numato surengti neregių literatų ir muzikos kūrėjų kūrybinę stovyklą-seminarą “Žodžių menas ir muzika”, skirtą lietuviškos garsinės knygos jubiliejinei sukakčiai.

5. Dalyvavimas Muziejų dienos ir nakties renginyje (gegužės mėn.), kurio metu apsilankiusieji LAB bus supažindinti ne tik su bibliotekos veikla, parodomis, bet ir turės galimybę pamatyti meninį filmą “Anarchija Žirmūnuose” su garsiniu komentaru neregiams. Filmo scenarijaus autorius ir režisierius Saulius Drunga.

6. Teminis vakaras bendruomenei, skirtas garsinės knygos 50-mečiui ir Tarptautinei baltosios lazdelės dienai paminėti (spalio mėn.). Į renginį bus pakviesti žmonės, daugelį metų prisidėję prie garsinės knygos leidybos bei jos tobulinimo (diktoriai, buvę ir esami darbuotojai, garsinių knygų skaitytojai, svečiai iš įvairių institucijų).

7. Neregių literatų kūrybos konkurso laureato knygos pristatymo renginiai, kartu minint ir garsinės knygos sukaktį.

8. Edukacinių ekskursijų po Lietuvos aklųjų biblioteką organizavimas. Jų metu atvykusieji bus supažindinami su LAB teikiamomis paslaugomis, akliesiems skirtais leidiniais, garsinių knygų leidybos procesais, Aklųjų istorijos muziejaus veikla ir kt. 

LASS centro taryba pritarė tokios programos įgyvendinimui bei paramai ir rekomendavo LASS miestų ir rajonų filialams, viešosioms įstaigoms bei aklaisiais ir silpnaregiais besirūpinančioms institucijoms, ugdymo centrams numatyti garsinės knygos 50-mečiui skirtus renginius vietos bendruomenei.

Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 metus šalyje paskelbė Muziejų metais ir, minint garsaus lietuvių poeto Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-ąsias metines, šiuos metus paskelbė ir Maironio metais. 

VšĮ LASS centro tarybos ir Lietuvos aklųjų bibliotekos informacija