Programa "Pažinti meną pojūčiais"

1. Trumpa programos “Pažinti meną pojūčiais” atsiradimo istorija
2. Pirmas projektas „Nuo Lespiugo Veneros iki Rodeno „Mąstytojo“ (2000 m.)
2.1. Parodos eksponatai
2.2. Seminaras „Pažinti meną pojūčiais“ ir leidiniai
3. Antras projektas „Pajuskime gamtą drauge su Sezanu“ (2002 m.)
3.1. Parodos eksponatai
3.2. Seminaras “Muziejų edukacinės programos regos negalios žmonėms: Prancūzijos patirtis” ir leidiniai
4. Trečias projektas „Liečiu-matau“ (2004 m.)
4.1. Parodos eksponatai
4.2. Leidiniai
5. Ketvirtas projektas „Magiškas M. K. Čiurlionio pasaulis. Zodiakas“ (2009 m.)
5.1. Parodos eksponatai
5.2. Leidiniai
6. Kiti programos projektai
6.1. Liečiamieji maketai (2001-2006 m.)
6.2. Išvyka į Berlyno muziejus (2004 m.)
6.3. Akcija “Kūrybinės dirbtuvės: svečiuose pas menininkus” (2007 m.)
6.4. Išvyka į Briuselio “Mini Europos” parką (2008 m.)
7. Programos “Pažinti meną pojūčiais“ leidiniai
8. Programos rėmėjai
9. Papildoma informacija
9.1. Kas yra ARTESENS?
9.2. Kitų institucijų rengti meninio pažinimo projektai neregiams ir silpnaregiams

2.1. Parodos eksponatai
Pagrindiniai parodos eksponatai – skulptūrų kopijos:
    Lespiugo Venera (priešistorinis menas, Pietų Prancūzija, 21 tūkst. m. pr. Kr.);
    Deivė (Egėjų menas, Cikladų salos, III a. pr. Kr.);
    Plonytė figūra “Afroditė” (Etruskų menas, IV a. pr. Kr.);
    Jaunuolis (Graikų menas, IV a. pr. Kr.);
    Tanagra su vėduokle (Graikų menas, II a. pr. Kr.);
    Milo Venera (Graikų menas, II a. pr. Kr.);
    Apaštalo biustas (Romanikos menas, XII a.);
    Madona su kūdikiu (Gotikos menas, XIV a.);
    Mikelandželas “Mirštantis vergas” (Renesansas, XVI a.);
    Rasinio biustas (Klasicizmo menas, XVII a.);
    Falkone “Grasinąs Amūras” (Baroko menas, XVIII a.);
    Rodenas “Mąstytojas” (XIX a.).

2.2. Seminaras „Pažinti meną pojūčiais“ ir leidiniai
    Projekto metu buvo surengtas tarptautinis seminaras “Pažinti meną pojūčiais”, kuriame dalyvavo 2 viešnios iš Prancūzijos (ARTESENS direktorė Francoise Reynette ir Cecilija de Varine, Lijono meno muziejaus projektų koordinatorė), 8 dalyviai iš Latvijos ir Estijos, LASS atsakingi darbuotojai iš visų regionų, tiflopedagogai, menininkai bei menotyrininkai ir muziejų darbuotojai. Išleista iliustruota projekto ir seminaro medžiaga “Pažinti meną pojūčiais”. Leidinį galima rasti LAB bei jos filialuose.

3. Antras projektas „Pajuskime gamtą drauge su Sezanu“ (2002 m.)
    2002 m. LASS pastangų dėka Lietuvą pasiekė antroji “Artesens” meno pažinimo paroda “Pajuskime gamtą drauge su Sezanu”, kuri beveik visą 2002 m. lapkričio mėnesį veikė Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Radvilų rūmuose Vilniuje. Projektas bendras su LDM Meno pažinimo centru. Jo tikslas – suteikti galimybę akliesiems ir silpnaregiams naudojantis kitais pojūčiais (lytėjimu, klausa, uosle) pažinti mažiausiai jų suvokimui prieinamą meno šaką – tapybą. Tokios patirties Lietuva iš tiesų dar neturėjo. Žengti pirmi žingsniai dailės pažinimo link. Išradingai bei originaliai parengta kilnojamoji paroda supažindino lankytojus su prancūzų tapytojo Polio Sezano (Paul Cesanne) gamtos spalvų prisodrintais peizažais ir natiurmortais. Juos suvokti padėjo lytėjimas, kvapai, muzikos garsai, dailės pažinimo žaidimai, dėlionės, skonio ir uoslės receptoriai, taip pat – aiškinamieji tekstai neregiams bei silpnaregiams prieinamais formatais, parengtas parodos katalogas (Brailio raštu, garsinis ir padidintu šriftu).

3.1. Parodos eksponatai
    Ekspoziciją sudarė 14 Sezano tapytų paveikslų (reprodukcijų) ir kiekvieno paveikslo, suvokiamo lytėjimo ir kitais pojūčiais, paaiškinimas (taktilinė tapyba, malonūs gėlių kvapai atskirose dėžutėse, atskirų vaizdų dėlionės, natiurmorto komponavimas ant virtuvės stalo, taktilinis pasivaikščiojimas, lydimas įrašu garso juostoje, paveikslo tūrinis atkūrimas, reljefinis dervos paveikslas ir kt.). Šie papildomi sukurti objektai ir aiškinimai padėjo neregiams ir silpnaregiams nors iš dalies suvokti ir pažinti šiuos didžiojo menininko tapybos darbus:
    Obuoliai. 1877-1878. (Originalas saugomas Kembridžio karališkame koledže);
    Žydra vaza. 1889-1890. (Paryžius, Orse muziejus);
    Didelė pušis ir raudonas molis. 1895 (Peterburgas, Ermitažas);
    Natiurmortas su pintine. 1890 (Paryžius, Orse muziejus);
    Svogūnai ir butelis. Natiurmortas. 1895 (Paryžius, Orse muziejus);
    Bibėmiu akmens skaldykla. 1895 (Esenas, Folkvango muziejus);
    Šv. Viktorijos kalnas nuo Bibėmiu. 1898 (Baltimorės meno muziejus);
    Šv.Viktorijos kalnas. 1899 (Detroito meno institutas);
    Marselio įlankos vaizdas nuo Estakos. 1882-1885 (Paryžius, Orse muziejus);
    Obuoliai ir apelsinai (Natiurmortas). 1896-1900 (Paryžius, Orse muziejus);
    Valstiečio portretas. 1901-1906 (Madridas, Thyssen Bornemiszos muziejus);
    Batšeba. 1875-1877 (paryžius, Orse muziejus);
    Šv.Viktorijos kalnas. 1904-1906 (Filadelfijos meno muziejus);
    Šv. Viktorijpos kalnas. 1895-1900 (Puškino vaizduojamosios dailės muziejus).

3.2. Seminaras “Muziejų edukacinės programos regos negalios žmonėms: Prancūzijos patirtis” ir leidiniai
    Labai reikšminga šio antrojo projekto sudedamoji dalis – tarptautinis seminaras, skirtas muziejų darbuotojams, tiflopedagogams, LASS padalinių specialistams. Seminare dalyvavo Prancūzijos kultūros ministerijos viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Claude Gilbert, mūsų šalies menotyros specialistai, žiniasklaidos atstovai. Tai buvo labai nuoširdus ir dalykiškas muziejininkų susitikimas su aklaisiais, jų pedagogais, vyko gyvos diskusijos, padėjusios suvokti regėjimo netekusių žmonių poreikius, ir tai vertė ieškoti naujų, novatoriškesnių muziejų veiklos galimybių. 2003-iais – Neįgaliųjų – metais gimė nemažai muziejų inicijuotų smulkesnių projektų, skirtų regėjimo neįgaliesiems.
    Iliustruota seminaro medžiaga su pranešimų bei diskusijų tekstais, parodos katalogu 2003 m. buvo išleista atskiru leidiniu “Pajuskime gamtą drauge su Sezanu”, kuris išplatintas šalies muziejams, bibliotekoms, akademinei bendruomenei, aklųjų ir silpnaregių organizacijos padaliniams bei specialiosioms ugdymo įstaigoms.

4. Trečias projektas „Liečiu-matau“ (2004 m.)
    Paskatinti sėkmės ir įgiję patirties, LASS drauge su LDM Meno pažinimo centru ryžosi naujam, trečiam tęstiniam projektui, kuris turėjo gimti Lietuvoje ir pristatyti svarbiausius Lietuvos menininkus. Sutelkę rėmėjų lėšas ir jaunųjų menininkų grupę, konsultuodamiesi su aklųjų bendruomenės nariais bei dailės pedagogais, ėmėmės sudėtingo ir netradicinio projekto įgyvendinimo. Po poros intensyvaus darbo metų, 2004 m., visuomenei bei neregių bendruomenei LDM Radvilų rūmuose buvo pristatyta jau Lietuvoje sukurta pirmoji taktilinė meno pažinimo paroda “Liečiu-matau” pagal žinomų septynių tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Vienožinskio, A. Galdiko, A. Gudaičio, V. Drėmos, V. Eidukevičiaus, A. Samuolio, V. Kairiūkščio) kūrinius.
    Sudėtingo darbo ėmėsi jaunieji menininkai: skulptorius Š. Arbačiauskas, stiklo menininkė V. Andrašiūnaitė, tapytojai R. Katiliūtė, E. Pakalka, tekstilininkė S. Blažiūnaitė, keramikas V. Vasaitis, Meno pažinimo centro vadovė N. Jarockienė. Taktilinių objektų autoriams tokia specifinė paroda kėlė nelengvą užduotį. Kaip neregiui parodos lankytojui perteikti tapytojo spalvomis ir linijomis išreikštą gyvenimo pilnatvę? Taktiliniams objektams buvo panaudotos įvairios medžiagos: medis, molis, stiklas, tekstilė, metalas ir kt. Ekspertais buvo pasirinkti aklųjų bendruomenės žmonės, išklausytos jų pastabos bei siūlymai. Suprojektuoti ir pagaminti specialūs staliukai, ant kurių tam tikru pasvirimo kampu buvo įmontuota 11 taktilinių eksponatų. Ausinėse girdint garsinį paveikslo apibūdinimą, liečiant taktiliniuose objektuose įvairių figūrų kontūrus, įtemptą burės kraštą, drėgną smėlėtą ežero krantą, čiuopiant minkštą kaip žolė audinio šilką ar vėsų stiklo paviršių galima įsijausti į paveikslo siužetą ir daug ką suprasti. Padeda tekstai Brailio raštu, gamtos šlamesiai, kvapai, garsai. Aklųjų atsiliepimai buvo nevienareikšmiški, tačiau dauguma jų palankūs parodos rengėjams.
    Liečiamoji paroda apkeliavo 14 šalies rajonų, eksponuota visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje), krašto muziejuose, rajonų viešosiose bibliotekose (Biržuose, Kėdainiuose, Kretingoje, Jurbarke, Joniškyje, Mažeikiuose, Plungėje). Tačiau vežiojant, ardant ir vėl montuojant, labai nukentėjo atskiri eksponatai, reikėjo juos dažnai restauruoti ir atnaujinti, pastoviai ieškoti lėšų. Džiugino palankūs visuomenės atsiliepimai, kurie rodo, kad ši paroda prisidėjo ne tik prie neregių bei silpnaregių meninio ugdymo ir integracijos procesų, bet ir sveikosios visuomenės humanizavimo. Parodos eksponavimo laikotarpiu vyko edukaciniai užsiėmimai bendro lavinimo ir meno mokyklų moksleiviams, rengtos spaudos konferencijos, susitikimai su aklaisiais bei silpnaregiais. Unikali paroda iki šiol neturi nuolatinės vietos ekspozicijai.

4.1. Parodos eksponatai
    A. Galdikas. Natiurmortas su liaudies skulptūrėlėmis. XX a. III deš. pab.
    A. Gudaitis. Natiurmortas su statulėle. 1934 m.
    A. Gudaitis. Žvejų valtys. 1937 m.
    A. Samuolis. Baltoji obelis. 1932 m.
    A. Samuolis. Moteris su vaiku. Apie 1930 m.
    J. Vienožinskis. Lietinga diena. 1928 m.
    V. Drėma. Stiklius. 1929 m.
    V. Drėma. Dailininkas. 1930 m.
    V. Kairiūkštis. Gėlių pardavėja. 1928 m.
    V. Kairiūkštis. Sėdinti moteris.
    V. Eidukevičius. Kauno vaizdas nuo meno mokyklos.

4.2. Leidiniai
    Išleistas parodos katalogas (kompaktiniame diske, padidintu šriftu bei Brailio raštu) – jį galite pavartyti apsilankę svetainės skiltyje “Leidiniai”.

5. Ketvirtas projektas „Magiškas M. K. Čiurlionio pasaulis. Zodiakas“ (2009 m.)
    Projektas buvo įgyvendintas drauge su patikimu partneriu - LDM Meno pažinimo centru ir skirtas Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui bei “Vilnius – Europos kultūros sostinė” renginiams. Taktilinės parodos, nors iš dalies atspindinčios vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų kūrybą, pageidavo dauguma M. K. Čiurlionio kūrybiniu palikimu besidominčių neregių ir silpnaregių. Pagal M. K. Čiurlionio dvylikos paveikslų ciklą “Zodiakas” (1906-1907) taktilinius objektus sukūrė žinomi menininkai – tapytojas Arvydas Pakalka ir keramikas bei scenografas Jonas Arčikauskas. Naujovė – įmontuota šiuolaikinė, moderni multisensorinė įranga liečiamuosiuose objektuose suteikia galimybę neregiams patirti įvairius pojūčius: muziką, gamtos garsus, šilumą bei šaltį, garsinį tekstą, liesti rankomis pjaustytus, lietus, lipdytus objektus. Jie yra tarsi tarpininkai tarp žiūrovo ir paveikslo, padedantys atėjusiam į parodą neregiui geriau suprasti didžiojo menininko paveiksluose pavaizduotas žvaigždėto dangaus poetines metaforas. 2008 m. rudenį parodos projektas Lietuvos aklųjų bibliotekoje buvo pristatytas Vilniaus aklųjų ir silpnaregių bendruomenei, išklausytos atskirų žmonių pastabos, siūlymai bei pageidavimai. Tai pasitarnavo tolesniam darbui.
    Paroda visuomenei buvo pristatyta 2009 m. birželio 30 d. naujai atidarytoje Nacionalinėje dailės galerijoje ir veikė 3 savaites. Ši paroda puikiai papildė galerijoje veikiančią kitą M. K. Čiurlioniui skirtą parodą – “Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba”. Įrašai atsiliepimų knygoje liudija didžiulį neregių, miestelėnų ir atvykusių svečių susidomėjimą. Parodą aplankė apie 6000 žmonių, tarp jų – 300 neregių bei silpnaregių. Per tokį trumpą parodos eksponavimo laiką dauguma aklųjų neturėjo galimybės atvykti į Vilnių ir susipažinti su paroda. Parodą vežioti po šalies muziejus kol kas nėra galimybių, nes jautri multisensorinė įranga yra greitai pažeidžiama. Norint transportuoti parodą, būtina pagaminti specialius įdėklus eksponatams, apmokyti parodos kuratorius naudotis multisesorine įranga. Manome, kad tokiai parodai būtina turėti pastovią eksponavimo vietą.
    2009 m. pabaigoje VšĮ LASS centro taryba raštu kreipėsi į LR kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį, prašydama tarpininkauti skiriant pastovią eksponavimo vietą šiai unikaliai parodai. Ją derėtų tokią parodą integruoti į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune. Esame įsitikinę, kad specialiai sukurtos parodos neregiams ir silpnaregiams privalo būti nuolat eksponuojamos šalies muziejuose, o ne atskirai akliesiems siūlomose erdvėse (tai – jau segreguotos politikos požymiai, o tai prieštarauja neįgaliųjų socialinės integracijos ir ES vykdomos bendros politikos nuostatoms). Ministerija, atsakydama į LASS prašymą, pažymėjo, jog šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyksta patalpų rekonstrukcija. Tik pabaigus darbus bus galima grįžti prie šio klausimo nagrinėjimo.
    Šiuo metu deramasi su Lietuvos dailės muziejumi dėl galimybės 2010 m. rudenį Vilniuje surengti antrąją parodos ekspoziciją.

5.1. Parodos eksponatai
    Kiekvienas paveikslas turi savo kompoziciją: M. K. Čiurlionio paveikslo fotokopija, taktilinis paveikslas ir pagalbinė medžiaga. Pojūčiai ir vaizduotė – svarbiausi pagalbininkai keliaujant po šią neįprastą parodą.
    Parodoje eksponuojama 12 paveikslų iš M. K. Čiurlionio ciklo „Zodiakas“ (1906–1907):
    Saulė eina Vandenio ženklu. I iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Žuvų ženklu. II iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Avino ženklu. III iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Jaučio ženklu. IV iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Dvynių ženklu. V iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Vėžio ženklu. VI iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Liūto ženklu. VII iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Mergelės ženklu. VIII iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Svarstyklių ženklu. IX iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Skorpiono ženklu. X iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Šaulio ženklu. XI iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907;
    Saulė eina Ožiaragio ženklu. XII iš 12 paveikslų ciklo Zodiakas. 1906–1907.

5.2. Leidiniai.
    Išleistas parodos katalogas, kurį galite pavartyti užsukę į svetainės skiltį “Leidiniai”.

6. Kiti programos “Pažinti meną pojūčiais” projektai

6.1. Liečiamieji maketai
    Aklieji ir silpnaregiai informacijos prieinamumo prasme yra labiausia pažeidžiama bendruomenės dalis. Informacijos stoka apie juos supančią aplinką riboja šių žmonių mobilumo galimybes ir siekį aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Įvairių šalių patirtis rodo, kad neregiams bei silpnaregiams susivokti juos supančioje, ypač gyvenamoje, aplinkoje padeda liečiamieji (mokomieji) maketai. LASS, suprasdama savo bendruomenės žmonių poreikį, nuo 2000-ųjų metų ėmėsi iniciatyvos telkti rėmėjų lėšas maketų gamybai. Praktiškai įgyvendinti maketų gamybos projektus buvo patikėta dizaineriui Vyliui Deveikiui, kuris daugelį metų domėjosi viešosios aplinkos pritaikymu neįgaliesiems. Per 2001- 2006 metus buvo pagaminti šie maketai:
    1. Vilniaus aklųjų ir silpnaregių bendruomenės gyvenamojo mikrorajono (Skroblų g.) liečiamasis maketas, 2001 m., maketo nuolatinė ekspozicija – Lietuvos aklųjų bibliotekoje (I-as aukštas), Skroblų g. 10;
    2. Fabijoniškių mikrorajono teritorijos, kurioje įsikūręs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC), liečiamasis maketas, 2002 m., maketo nuolatinė ekspozicija LASUC, Ateities g. 44);
    3. Vilniaus Arkikatedros liečiamasis maketas, 2003 m., maketo nuolatinė ekspozicija – LAB Aklųjų istorijos muziejus, Skroblų g. 10;
    4. XIX a. Juodkrantės liečiamasis maketas, 2006 m., maketas eksponuojamas Juodkrantės muziejuje;
    6. Valdovų rūmų maketas, Valdovų rūmų paramos fondo 2003 metais padovanotas Lietuvos aklųjų bibliotekai, eksponuojamas LAB patalpose Vilniuje, Skroblų g.10. Tai ne specialiai akliesiems sukurtas maketas, tačiau atsargiai jį galima liesti, susipažinti su pastato forma, ornamentika, struktūra bei įvairiomis architektūros detalėmis).

6.2. Išvyka į Berlyno muziejus (2004 m.)
    Kelionės tikslas: susipažinti su Berlyne veikiančiais muziejais, taktilinėmis ekspozicijomis, aplankyti Berlyno aklųjų muziejų, Vokietijos Technikos muziejų, naujausiąją Berlyno nacionalinę paveikslų galeriją ir kitus viešose erdvėse (parkuose, aikštėse) esančius meno kūrinius, daugiausia skulptūras. Didelį įspūdį paliko Technikos muziejuje veikianti senovinių transporto mašinų ekspozicija, kurią buvo leidžiama liesti. Nacionalinėje galerijoje įvairių epochų meno kūrinius apibūdino drauge vykusi menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė. Nemažai įspūdžių paliko ir apžvalginės ekskursijos po Berlyną ir Potsdamą, malonus susitikimas su Lietuvos ambasados Berlyne darbuotoja p. Danute Strazdiene. Grįždami atgal į Lietuvą, apsilankėme Karalių rūmuose Varšuvoje. Su daugybe eksponatų buvo leista susipažinti rankomis, kartu išklausant ir garsinį apibūdinimą. Per tokį trumpą laiką nepavyko aplankyti daugumos Berlyne veikiančių muziejų, o minėtuose veikia tie patys dėsniai kaip ir Lietuvos muziejuose (daugumos eksponatų liesti negalima net ir neregiams). Specialios ekspozicijos akliesiems rengiamos išimtinais atvejais pagal išankstinius užsakymus arba specialius projektus.

6.3. Akcija „Kūrybinės dirbtuvės: svečiuose pas menininkus“ (2007 m.)
    Akcija vyko didžiausiose regėjimo neįgaliųjų bendruomenėse (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje). Jos tikslas – lavinti meno suvokimą bei liečiamuosius pojūčius, susipažinti su įvairių menų technologijomis, medžiagomis, menininkų sukurtais darbais bei maketais, neformaliai pabendrauti su meno kūrėjais jų kūrybinėse dirbtuvėse bei meno galerijose, susipažinti su veikiančiomis parodomis, išsakyti savo pageidavimus bei siūlymus meno prieinamumo, meninio ugdymo ir kitais klausimais.
    Klaipėdiečiai aklieji ir silpnaregiai lankėsi Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre ir dalyvavo “Meno kiemo” projekte, kur turėjo galimybę išmėginti jėgas bei gebėjimus kiekvienam patikusioje kūrybos srityje, susitiko su keramiku Jonu Vilimu jo kūrybinėse dirbtuvėse.
    Vilniečiai akcijos dienomis susitiko su keramike doc. Gražina Švažiene Vilniaus dailės akademijos keramikos kūrybinėse dirbtuvėse. Bernardinų bažnyčioje susitiko su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu skulptoriumi Rimantu Sakalausku ir Bernardinų bažnyčios klebonu Arūnu Pleškaičiu, detaliai “apžiūrėjo”, rankomis apčiupinėjo bažnyčios altorių, kitas sakralinio meno vertybes. Vėliau lankėsi keramiko Tomo J. Daunoro studijoje-galerijoje, dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose.
    Kauno aklųjų bendruomenės žmonės lankėsi žymaus skulptoriaus Stasio Žirgulio skulptūros galerijoje, susitiko su menininku.
   Panevėžiečiai viešėjo skulptoriaus Kęstučio Krasausko kūrybinėse dirbtuvėse, Pasvalio rajone, Sereikonių kaime, susipažino su menininko sukurtomis skulptūromis, ateities planais. Lankėsi skulptorių Juozo Lebednyko ir Algimanto Vitėno kūrybinėse dirbtuvėse, Panevėžio miesto dailės galerijoje, unikalioje šamoto keramikos dirbinių parodoje “Meno pasaulyje: knygų grožis molio skulptūrose”, kuri veikė LAB Panevėžio filiale.
    Šiauliečiai akcijos metu lankėsi Dailiosios tekstilės menininkės Danutės Kaučikienės kūrybinėse dirbtuvėse, LAB Šiaulių filiale apžiūrėjo eksponuotus Vilniaus Arkikatedros Bazilikos ir Lietuvos Valdovų rūmų maketus.
    Akcija susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, plačiai atsispindėjo regioninėje spaudoje.

6.4. Išvyka į Briuselio „Mini Europos“ parką (2008 m.)
    Tikslas – aplankyti parką po atviru dangumi „Mini Europa“, kuriame kiekviena valstybė, Europos sąjungos narė, pristato svarbiausius savo architektūros bei kultūros paminklus. Paminklų maketai įvairūs – nuo keliasdešimt centimetrų iki dviejų ar trijų metrų aukščio, bet visi ar beveik visi apimami rankomis, pasiekiami, todėl juos nesunku paliesti, susipažinti su atskiromis detalėmis ir jų visuma. Apžiūrinėti maketus rankomis leidžiama išimtinai tik akliesiems, iš anksto susiderinus ir gavus leidimą.
    LASS grupės dalyviams buvo leista apžiūrėti vikingų įtvirtinimus, liesti garsiausias Europos katedras, bažnyčias, pilis, miestų rotušes, suprasti, kuo skiriasi Eifelio ir Pizos bokštai, kaip atrodo garsioji Paryžiaus Dievo Motinos katedra ar Triumfo arka. Lietuvai „Mini Europoje“ atstovauja Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis. Italijai priklausančioje salelėje buvo galima apžiūrėti netgi Vezuvijaus maketą, pajusti po kojomis drebančią žemę. Pastatų maketai padaryti išlaikant visas proporcijas, puošybos ar tuo metu vyravusio architektūros stiliaus detales. Išvykos dalyvių manymu, detaliai apžiūrėti visus parko eksponatus reikėtų ne dviejų valandų, bet dviejų savaičių. Tačiau visiems pakako įspūdžių ir naujo pažinimo džiaugsmo.
    Išvykos dalyviai lankėsi ir Europos Parlamente Briuselyje, aplankė Potsdamą ir pusdienį praleido Dresdene.

7. Programos “Pažinti meną pojūčiais” leidiniai
    Ilgalaikės programos „Pažinti meną pojūčiais“ vienas iš pagrindinių uždavinių – skleisti informaciją visuomenėje ir užpildyti didžiulę trūkstamos literatūros spragą autentiška medžiaga bei patirtimi.
    2006-2008 m. Lietuvos aklųjų biblioteka LASS ir Žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšomis išleido dviejų dalių žinyną „Menas anapus regėjimo“ (vertimas iš anglų kalbos). Tai pirmas stambios apimties žinynas lietuvių kalba apie meną, kūrybą ir regėjimo sutrikimus.
    Pirmojoje dalyje daugiau vietos skirta teoriniams apmąstymams apie neregius ir jų vaizduojamojo meno suvokimo procesus, apie reljefinių piešinių gamybos metodus. Pateikta nemažai pavyzdžių, įrodančių, kad neregiai gali patys ir piešti, ir tapyti, ir suvokti vaizduojamojo meno kūrinius, pateiktus jiems tinkama – reljefine arba garsine – forma.
    Antroji dalis neatsitiktinai pavadinta „Praktinė patirtis“. Čia sudėti muziejininkų, meno istorijos ir dailės dėstytojų, specialistų, konsultuojančius muziejus meno prieinamumo klausimais, straipsniai. Visi sutartinai pabrėžia, kaip svarbu, kad muziejai pasirūpintų savo rinkinių ir ekspozicijų prieinamumu, sutrikusio regėjimo lankytojus aprūpintų garsiniais vaizduojamojo meno kūrinių komentarais, rengtų taktilines ekspozicijas, netgi organizuotų dailės studijas, kuriose galėtų lavintis aklieji ir silpnaregiai.
    Šiame gausiai iliustruotame leidinyje pateikta pasaulio muziejų patirtis turėtų padėti ir Lietuvos muziejams tapti prieinamomis kultūros ir meno vertybių pažinimo institucijomis. O svarbiausia šios knygos paskirtis – skatinti akluosius dažniau lankytis muziejuose, domėtis vizualiniu menu ir kurti patiems.
    Leidinį galima rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filialuose, LASS regionų centruose, Lietuvos dailės muziejuje bei jo padaliniuose.
    2009 m. LASS užsakymu Žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšomis viešoji įstaiga “Brailio knyga” parengė ir išleido dešimties reljefinių iliustracijų rinkinį “Vilniaus architektūra”. Tekstus ir maketą parengė Giedrė Četyrkovskienė ir dailininkė Jurgita Legotaitė. Reljefinių iliustracijų aprašymai pateikti Brailio raštu ir reginčiųjų raštu padidintu šriftu. Rinkinį sudaro tokios reljefinės iliustracijos:
    1. Lietuvos Respublikos herbas;
    2. Vilniaus Arkikatedra bazilika;
    3. Gedimino pilies bokštas;
    4. Šv. Onos bažnyčia;
    5. Aušros vartai;
    6. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia;
    7. Choralinė sinagoga;
    8. Znamenskajos cerkvė;
    9. Trakų pilis;
    10. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
    Leidinį galima rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filialuose, aklųjų ir silpnaregių ugdymo centruose Vilniuje ir Kaune, Lietuvos dailės muziejuje.

8. Programos rėmėjai
    Atviros Lietuvos fondas
    Kultūros ir sporto rėmimo fondas
    Kultūros rėmimo fondas
    LR Švietimo ir mokslo ministerija
    LR Kultūros ministerija
    Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
    Lietuvos tūkstantmečio direkcija
    Lietuvos radijas ir televizija
    Lietuvos aklųjų biblioteka
    Lietuvos dailės muziejus
    Lietuvos viešojo administravimo institutas
    Vilniaus miesto savivaldybė
    Nacionalinis studijų ir vaikų adaptacijos centras (Prancūzija)
    Asociacija ARTESENS (Prancūzija)
    Prancūzijos ambasada
    Vilniaus senamiesčio ROTARY klubas
    Viešoji įstaiga “LASS centro taryba”
    Viešoji įstaiga “Brailio spauda”
    Kauno M. K. Čiurlionio LIONS klubas
    UAB Schenker 

9. Papildoma informacija

Informaciją parengė VšĮ LASS centro tarybos sociokultūros projektų koordinatorė Danutė Cidzikienė,

tel. (8 5) 212 29 94, el. paštas danute@lass.lt